Greitųjų kreditų pasiskirstymas pagal socialines grupes

Greiti kreditai yra populiarūs tarp įvairių socialinių sluoksnių atstovų. Tačiau didžiąją dalį greitųjų kreditų bendrovių klientų, žinoma, sudaro mažas ar vidutines pajamas gaunantys žmonės. Greituosius kreditus gali imti ne tik dirbantys žmonės, bet ir bedarbiai, gyvenantys iš pašalpų arba iš viso negaunantys jokių pajamų.
Prieš imdami kreditą, asmenys turėtų nuspręsti kokios greitųjų kreditų bendrovės paslaugomis naudosis ir dėl išsamesnės informacijos bei kredito gavimo sąlygų pasitarti su tos įmonės konsultantu. Tereikia paskambinti numeriu, kuris paprastai būna nurodytas kiekvienos greitųjų kreditų bendrovės internetiniame puslapyje. Prieš duodami kreditą, greitųjų kreditų bendrovių darbuotojai turėti išsiaiškinti, kokia yra asmens finansinė padėtis, ar jis gauna pastovias pajamas.

Ši informacija reikalinga todėl, kad būtų galima spręsti apie galimybes atiduoti pasiskolintus pinigus. Reikia jausti asmeninę atsakomybę, t. y. pats žmogus turi apsispręsti ar verta imti kreditą, ar turės pinigų jį atiduoti. Nes skolintis pinigų tam, kad atiduotum ankstesnę skolą, tikrai nėra racionaliu ir protinga. Nereikėtų gyventi vien svajonėmis, kad viskas klostysis puikiai, pinigai atsiras savaime ir pan. Reikia modeliuoti pačią blogiausią situaciją ir pagalvoti ar tokiomis aplinkybėmis galėsite iš kur nors gauti pinigų skolai grąžinti.

Jeigu imate kreditus iš komercinių bendrovių, kurios duoda kreditus, tuomet turite žinoti, kad iš jūsų bus nuskaičiuotos didelės palūkanos.
Kaip jau minėjau, greiti kreditai yra populiarūs tarp įvairių žmonių, tačiau dažniausiai juos ima studentai, rečiau – neseniai darbo netekę žmonės.

Bankas, prieš suteikdamas kreditą darbo netekusiam žmogui, turi atidžiai patikrinti, ar jis neturi kokių nors įsiskolinimų kitoms paskolas teikiančioms įmonėms ar bankams. Taip pat reikėtų pasidomėti, kodėl asmuo šiuo metu nedirba: ar pats išėjo iš darbo, ar jį atleido (kodėl atleido). Vis dėlto, dauguma žmonių geriau renkasi taupyti pinigus nei imti greituosius kreditus. Žinoma, taupyti pasiryžta tik valingi ir kantrūs žmonės, nes taupymas – ilgas ir sunkus darbas. Taupyti reikia mokėti. O tą moka tik nedidelė dalis žmonių. Dauguma nori viską gauti čia ir dabar, įdedant kuo mažiau pastangų.

Kreditų bendrovės ir bankai

paskolosKiekvieno banko žlugimas šaliai ir jos žmonėms atneša ir labai dideles problemas. Greituosius kreditus teikiančios įmonės juos dalina savo asmeninėmis lėšomis ir jų bankrotas nesukelia jokių neigiamų pasekmių šalies ekonomikai. Tačiau didžiausi suvaržymai ir skiriami būtent kreditų bendrovėms, bet ne bankams. Visi žinome kaip skaudžiai bankrutuoja bankai, kai pinga jų akcijos, o galų gale tampa visiškai bevertėmis. Nelogiška ir neadekvatu. Jei jau taip saugomi žmonių pinigai tai reiktų saugoti žmonių pinigus bankuose. O ne riboti žmonėms galimybę pasiskolinti.


Čia problema yra jau keliaguba – tiek keturiasdešimties procentų taisyklė, tiek palūkanų normų didinimas. Tai ir termino didinimas, kuris niekam nenaudingas. Kai terminas ilgesnis – žmogui gali nutikti nenumatytų problemų, nes ilgesniam laikui sunkiau prognozuoti savo pajamas bei išlaidas. Be to žmogus sumoka daugiau palūkanų. Kadangi žmogus priverstas daugiau skolintis tai kreditų davėjams teks investuoti dar daugiau pinigų (nuosavų lėšų į verslą) tam, kad palaikytų bent minimalią jos veiklą.




Grįžtame prie to paties. Nukentės tik smulkūs ir legalūs verslininkai. Galų gale žmonės galės pasiskolinti iš juodosios rinkos žaidėjų, arba jau iš didžiųjų bankų. Su šešėliu kovoti valdžios vyrai bijo, o kovoti su didžiaisiais bankais gal bijo, o gal nenori, nes ten turi pakankamai didelių savo interesų. O kaip pasiskolinti nedidelę pinigų sumą nenorint skolintis iš draugo? Bankuose minimali skolinimosi riba dažniausiai yra tūkstantis litų. O ką daryti žmogui jei jam reikalingas vos šimtas ar du šimtai litų.

Atsakingas skolinimasis. Atsakingi kreditai ir atsakingos paskolos.




Jau 2013 metų vasarą įsigaliojo atsakingo skolinimo įstatymas. Jame nurodyta, kad žmogus negali skolintis daugiau kaip 40 procentų nuo savo uždarbio. Jei įmonė paskolins sumą, didesnę nei 40 procentų žmogaus pajamų – ji bus baudžiama už neatsakingą kreditų ir paskolų išdavimą. Pagal šios taisyklės taikymą ir vėl grįžtame prie praeitame straipsnyje aptartos problemos. Mažas pajamas gaunantys paskolų gavėjai bus priversti skolintis ilgesniam terminui ir paskolos sumą mokant per ilgesnį laikotarpį, nes tik taip leidžia įstatymas. Noriu grąžinti skolą, o valdžia neleidžia. Juokinga, bet tokia realybė. Taip žmonėms teks per prievartą skolintis ilgesniam terminui, ilgiau mokėti palūkanas. O ilgesnis terminas reiškia didesnes palūkanas. Jos gal bus ir mažesnės teoriškai, bet praktiškai per visą laikotarpį jų bus sumokama netgi daugiau.


Šis įstatymas suvaržys daug kam galimybę gauti kreditą. Kredito negaus, bet pinigų poreikis tai nedings. Na beliks skolintis iš kaimynų arba tiesiog mirti iš bado. Arba pinigus pradėsime skolintis nelegaliai. Tai viskas vyks dar brutaliau. Pinigų išieškojimas taps kriminalizuotas, palūkanos neribojamos, o ir mokesčiai valstybei nemokami. Neaišku, kas čia laimės, bet panašu, kad daugelis tiesiog praloš.

Gal čia vėl didesnių kredito bendrovių interesas. Stambios bendrovės dalinančios kreditus pratęs terminus, padidins net pelną, nes surinks daugiau mokesčio iš palūkanų. Na, o kas nutiks smulkiesiems? Jiems, deja neužteks savų lėšų kreditų terminų pratęsimui ir dėl to jiems teks užsidaryti…

Kreditus imantys žmonės

Valdžios žmonės stengiasi, kad žmonės būtų apsaugoti nuo visų galimų pavojų? O gal tiesiog siekia savo interesų? Kažkodėl vis labiau ribojamos galimybės žmonėms patiems pasirinkti ko jiems reikia – alkoholio naktį nenusipirksite, greitojo kredito imti negalite, auginti šuns taip pat.





Vartojimo kredito įstatymu apribota vartojimo kreditų palūkanos. Dėl šio apribojimo daug bendrovių buvo priverstos užsidaryti, o dar dirbančios vos duria galą su galu ir jų pelnas siekia vos kelis procentus. Dėl to pradėta dalinti kreditus ilgam periodui. Dėl šios priežasties žmonės buvo priversti skolintis daugiau ir ilgesniam terminui nei jiems to reikia. Tiesiog priverstinai paslaugos buvo sulygintos su bankų ar kredito unijų. Dėl to trumpalaikiai vartojimo kreditai ėmė nykti iš rinkos. Taip ir neaišku ar tai bankininkų ar politikų asmeniniai interesai ar tikrai nuoširdus noras “kažką nuo kažko išgelbėti”.

Stengiamasi visuomenėje suformuoti neigiamą požiūrį į kreditų davėjus ir juos supriešinti su juos imančiais žmonėmis. Tai atlikta juos vadinant neišprususiais ir t.t. Nesvarbu, kad kreditas tai visame pasaulyje naudojama finansų valdymo priemonė. Juk jau nebe akmens amžius. Paėmę paskolas trumpam, laikui žmonės jas atiduodavo. O ilgalaikis kreditas sunkiau prognozuojamas, nes reikia įvertinti visus veiksnius, gali iškilti papildomų nesklandumų. Dėl to prasidėjo masiniai reiškiniai, kad kreditas negrąžinamas. Dar blogiau – prasidėjo išieškojimo procesai ir skundai.

Kreditai





kreditasMokslininkai tyrinėdami Afrikos gentis pastebėjo, kad jie turi labai daug skirtingų pavadinimų spalvoms apibūdinti. Vien žalios spalvos apibūdinimui jie turi apie 30 spalvų. Tačiau jie neturi jokių žodžių sandorių apibūdinimui. O jų mes turime išties nemažai – mainyti, skolinti, pirkti, parduoti, užstatyti, išsipirkti, paskola, kreditas, lizingas, nuoma, išperkamoji nuoma ir t.t. Dabar žodis kreditas yra suprantamas ir kasdieniškas. Kreditas pas mus dažniausiai suprantamas kaip trumpalaikis pinigų paskolinimas. Paskutiniu metu Lietuvoje šias paslaugas teikia greitųjų kreditų bendrovės. Seniau jei būdavo reikalingas kreditas, tokią paslaugą suteikdavo įvairūs smulkūs “verslininkai”. Vėliau paskolas ir kreditus už užstatą pradėjo suteikinėti lombardai. Na o paskutiniu metu tokias paslaugas teikia “visi kas netingi”. Iš anksto ačiū už konsultaciją www.greitaskreditas.lt Yra įmonės kurios specializuojasi automobilių lizinge.



Jos suteikia paskolas už automobilius. Arba paskolina pinigų žmonėms norintiems įsigyti automobilį. Žmonės, gaunantys nuolatines pajamas turi daug alternatyvų. Pavyzdžiui, norėdami įsigyti šaldytuvą, gali pasiimti paskolą ir jį nusipirkti. Gali pasiimti greitą kreditą ir jį nusipirkti, jei nori nusipirkti jį ir išmokėti per trumpą laiką. Dauguma stambesnių parduotuvių teikia ir pirkimo išsimokėtinai paslaugas. Tai dažniausiai atlieka ne pačios parduotuvės, o lizingo bendrovės su kuriomis šios parduotuvės turi sutartis. Žinoma, nemokamas sūris tik pelėkautuose. Taip ir daiktų už dyką niekas nedalina. Kadangi už juos mokate ne iškart, o mokate vėliau tai sumokate brangiau. Tiesiog sumokate palūkanas. Ir net jei pardavėjai skelbiasi, kad nereikalingas joks kreditas ir mokėjimas bus vykdomas be pabrangimo dažniausiai tai nebus tiesa. Yra dvi pagrindinės priežastys:
1 – bus koks nors sutarties mokestis
2 – prekė greičiausiai bus brangesnė nei pas kitus pardavėjus, nes pati įmonė turi lėšas skolintis ir dėl to papildomai sumokate jau iš anksto.